Vasarą, kai saulės ir šilumos mums netrūksta, pirtį dažniausiai prisimena tik tikri jos gerbėjai. Tokie pirties entuziastai į pirtį stengiasi eiti kiekvieną savaitgalį, jiems pirties lankymas tapo ritualu, laisvalaikio praleidimo vieta. O štai likusi žmonių dalis, tik atvėsus orams, susirūpina savo sveikata ir prisimena pirtį. Juk dažnai tenka girdėti, kad pirtis gydo nuo daugelio ligų. Dar visai neseniai, pirtis buvo viena iš pagrindinių vietų, kurioje žmonės pasirūpindavo savo sveikata, gydydavo juos kamuojančias lėtines ligas. Ir tai buvo visiškai normalu nes šiuolaikinė medicina buvo prieinama ne kiekvienam, gydytojų paslaugos kainuodavo nemažus pinigus. Todėl žmonės stengėsi patys pasirūpinti savo sveikata. Tam tikslui puikiai tarnavo iš kartos į kartą perduodamos žinios apie augalų gydomąjį poveikį žmogaus kūnui. Ir mūsų dienomis žmonės puikiai žino, kad pirtyje karaliauja gamta su savo taisyklėmis ir galiomis. Kad ir kaip keistai beskambėtų, bet pagrindinis žmogaus tikslas pirtyje, netrukdyti šioms gamtos jėgoms atsiskleisti, o pirtis kaip tik ta vieta kur jos gali efektyviai daryti poveikį mūsų kūnui ir sielai. Pirtyje belieka atsipalaiduoti, neskubėti, mėgautis šiluma, kvapais ir garsais. O viskas kita ateis savaime.
Pirties nauda organizmui
Tik ar tikrai viskas taip paprasta? Ar pirtis neša vien gėrį? O kokie pavojai slypi pirtyje jeigu neteisingai joje elgiesi?
Viskas priklauso nuo mūsų santykio su pirtimi. Pirties teikiama nauda dažniausiai pasireiškia kaip profilaktinė, grūdinanti organizmą, stiprinanti imunitetą. Ir visa tai lengva pasiekti vos su viena sąlyga. Į pirtį jūs vaikštote nuolatos, reguliariai. Būtina suprasti, kad pirtis nėra „gydymo įstaiga“ į kurią galima bėgti susirgus ir tikėtis momentinės pagalbos. Priešingai, sergantis žmogus, lankydamasis pirtyje gali dar labiau pabloginti savo organizmo būklę. Ne veltui draudžiama lankytis pirtyje kai pakyla organizmo temperatūra. Juk dažniausiai tai reiškia, kad organizmas jau pats pradėjo kovą su liga ir apsilankymas pirtyje gali pabloginti būklę. Todėl nerekomenduojama į pirtį eiti pasireiškus ūmiam virusiniam kvėpavimo takų susirgimui ar paūmėjus sąnarių ligai. Paprastai kalbant, paūmėjus bet kuriai ligai, vertėtų susilaikyti nuo lankymosi pirtyje.
Kaip dažnai lankytis pirtyje?
Kaip jau minėjau, pirties nauda mūsų organizmui galima tik reguliariai atsiduodant šilumos poveikiui. Iš patirties galiu pasakyti, kad norint sustiprinti mūsų imuninę sistemą, reikia bent vieną kartą savaitėje apsilankyti pirtyje. Lankydamasis pirtyje žmogaus kūnas patiria intensyvų karščio poveikį. Tai sveikas stresas priverčiantis organizmą susikaupti. Karštis skatina prakaitavimą ir gerina kraujotaką. Šis procesas vyksta palaipsniui: per kelias minutes įėjus į garinę, žmogaus oda sušyla, pagreitėja kraujotaka, pakyla spaudimas. Suaktyvėja kraujotaka per arterijas, atsiranda kraujo perskirstymas. Mūsų kapiliarai plečiasi, kraujas veržiasi iš centro į periferiją. Po intensyvesnės procedūros, vanojimosi, mūsų odą padengia raudonos dėmės. Jaudintis dėl šio reiškinio labai nereikia, tai gyvas įrodymas, kad kraujas „atėjo“ į odos paviršių, ir šiek tiek užtruks, kol pasitrauks atgal. Juk vienu metu, staigiai organizmas negali jo priimti ir grąžinti ten, iš kur paėmė. O štai toks gausus kraujo plūstelėjimas į odą yra naudingas. Ląstelės gauna daugiau deguonies, maistinių medžiagų. Tuo pačiu suaktyvėja metaboliniai procesai, greičiau vyksta organizmo valymasis. Juk visi žino, kad per odoje esančias poras, prakaito liaukas mes pašaliname daug kenksmingų medžiagų, toksinų. Pirtyje vos per 15 minučių galima pašalinti tiek prakaito, kiek paprastai žmogaus organizmas išprakaituoja per visą dieną. Todėl neužmirškite gerai išprakaitavę nusiprausti. Beje, nusiprausti vertėtų ir prieš pirmą užėjimą į garinę. Taip, nors ir keistai atrodo, bet tai būtina padaryti jeigu jūsų oda yra nešvari. Juk dažniausiai į pirtį susirenkame po darbo dienos, kūnas būna suprakaitavęs, nešvarus. Žinoma reikia atsiminti, kad nusiprausus po dušu ar apsipylus vandeniu, reikia sausai nusišluostyti. Tada mūsų kūnas bus pasiruošęs sveikos pirties ritualui.
Pirties procedūrų poveikis širdies veiklai
Šilumos poveikis suteikia papildomą krūvį mūsų širdžiai, reguliarus lankymasis pirtyje turi panašų į treniruotę poveikį. Mūsų širdies ir kraujagyslių sistema dirba tarsi per gimnastikos užsiėmimus. Aukšta temperatūra stiprina kraujagyslių sieneles, sumažėja kraujagyslių sienelių pasipriešinimas, pagerėja kraujo tiekimas. Tai savo ruožtu sumažina kraujospūdį. Pastebima, kad po pirties sumažėja diastolinis spaudimas, padidėja sistolinis. Medicininiais tyrimais yra įrodyta, jog širdies plakimas gali kilti nuo ramaus 60 – 70 dūžių per minutę, iki 110 – 120 ar net 140 – 150 dūžių per minutę (kaitinantis labai intensyviai), ir taip pat vėl nukristi atsivėsinus po šaltu dušu. Todėl reguliarus lankymasis pirtyje padeda žmogui ne tik treniruoti širdies raumenis ir skatinti jų darbingumą, bet ir sureguliuoja bendrą organizmo veiklą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tokie pokyčiai kiekvieno organizmo yra priimami labai individualiai ir būtina neužmiršti saugaus lankymosi pirtyje taisyklių. Viena iš jų reikalauja, kaitinimosi patalpoje nesilankyti vienam. Sutrikus spaudimui žmogus gali nualpti, prarasti sąmonę. O griūdamas sunkiai susižaloti, susilaužyti kaulus ar nusideginti odą į karštus paviršius.
Pirties nauda kūnui ir raumenims
Kūno šildymas pirtyje, teigiamai veikia ir mūsų raumenų sistemą. Šilumos ir drėgmės sukurtos sąlygos pagreitina raumenų metabolizmą, pašalina iš jų pieno rūgštį, o tai būtina jų elastingumui atkurti ir nuovargiui mažinti. Šiluma labai naudinga mūsų sąnariams. Ne veltui senoliai eina į pirtį „kaulus pašildyti“. Ir čia vėl reikia prisiminti saugaus lankymosi pirtyje taisyklę – neperkaisti. Mūsų sąnariai turi būti kaip galima aukščiau, kur didesnis karštis, o štai galva ir širdis turi būti žemiau. Todėl nėra būtina lipti ant pačio aukščiausio gulto. Patogiausia atsigulus papildomai karščio sąnariams nuleisti pasinaudojus vanta. Tai nesunku padaryti. Užtenka kilstelėti vantą palubėn, sušildyti ir uždėti ant probleminės vietos. Aišku visa tai galima daryti ir su sveikais sąnariais. Šildydami sąnarius neužmirškite ir raumenų. Juos taip pat būtina įšildyti uždedant įkaitintas vantas. Be to rekomenduoju daryti kompresus, aktyvų sąnarių ar raumenų šildymą. Tam reikia uždėtas vantas sukti lėtais, pagal laikrodžio rodyklę, sukamaisiais judesiais. Tokie kompresai puikiai tinka po sunkių, intensyvių treniruočių, pasivaikščiojimų gamtoje ar lauko darbų. Tik čia vėl reikia prisiminti, kad pirtis ne tik gydo. Turintys problemų su sąnariais turėtų atsargiau taikyti šalčio procedūras. Kontrastinių procedūrų mėgėjai rizikuoja, kad bėdos gali paūmėti ir vietoje palengvėjimo, reikės kreiptis į gydytojus.
Kontrastinės procedūros – iš pirties „į eketę“
Daugelis iš mūsų neįsivaizduoja pirties be maudynių šaltame ežero vandenyje ar eketėje žiemą. Kontrastinės procedūros yra puiki organizmo grūdinimo, mūsų imuninės sistemos stiprinimo priemonė. Dažniausiai stiprios kontrastinės procedūros taikomos po intensyvaus, pilno organizmo įšildymo. O tai galima lengviausiai pasiekti vanojantis. Tačiau ir čia galioja tos pačios taisyklės – nuolatinis ir reguliarus organizmo pratinimas prie ekstremalių sąlygų. Didelis karštis kaip ir šaltis, nėra mūsų organizmui malonūs. Prie jų reikia organizmą pratinti. Jeigu jūs tai darote kiekvieną savaitgalį, ar dažniau, puiku. Tikimybė, kad peršalsite ir susirgsite yra minimali. Pavojinga tai daryti apsilankius pirtyje su draugų kompanija, norint pasipuikuoti. Jeigu jums rūpi jūsų sveikata, rekomenduoju vietoje eketės, apsipilti šaltu vandeniu arba išsitrinti sniegu. Be to toks kontrastas tinka ir žmonėms su aukštu kraujospūdžiu. Ekstremalių kontrasto procedūrų jiems tikrai negalima atlikti. Na, o su žemesniu kraujospūdžiu priešingai, galima ir staigiau atvėsinti kūną. Bet kuriuo atveju, kontrastinės procedūros ir jų stiprumas priklauso nuo konkretaus žmogaus būsenos. Todėl po kontrasto procedūrų būtų protinga maloniai įsitaisyti garinėje ant gulto ir leisti kūnui vėl sušilti.
Po pirties procedūrų – rekomendacijos
Lankantis pirtyje būtina atsiminti, kad visur būtinas saikas. Todėl nebūtina „mušti“ karščio ar šalčio rekordų. Laikas praleistas pirtyje irgi svarbus. O tam, kad po pirties nepradėtų kankinti sloga ar kiti peršalimo simptomai, pirtyje visada turėkite šiltas kojines ir šlepetes. Aišku, į garinę reikia eiti nuogu kūnu, be maudymuisi skirtų rūbų. Juk pirtis ne skalbykla, su drabužiais joje ne vieta. Chalatas, keletas sausų rankšluosčių ar paklodžių taip pat suteiks komforto ir saugumo jausmą. Nelaikykite ant kūno šlapių ir šaltų drabužių, rankšluosčių. Laikas nuo laiko pasikeiskite juos į sausus. Neleiskite kūnui per daug atvėsti. Laikykite kojas šiltai kol mėgausitės kvapnios žolelių arbatos puodeliu. Tinkama arbata pirtyje sustiprina šilumos poveikį mūsų organizmui. Juk suaktyvėjusi kraujotaka greičiau aprūpina ir problemines organizmo vietas, ligotus organus gydomosiomis medžiagomis. O jeigu ant stalo turėsite dar ir indelį su medumi, jūsų kūnas jums tikrai pasakys didelį ačiū. Taigi derindami pirties šilumą, garą, augalus ir vaistažoles, bei saugų elgesį pirtyje, mes suteikiame unikalią ir stiprią pagalbą mūsų organizmui kovoje su stresu, nervine įtampa, peršalimu.
Mėgaukitės pirties šiluma bent vieną kartą savaitėje, susikurkite savo pirties ritualus, tradicijas ir neužmirškite pirties karalienės – vantos!