Visi nori būti gražūs, jauni ir sveiki. Bet be saulės šviesos nėra gyvybės. Saulės spinduliai kasdien būtini kiekvieno sveiko žmogaus egzistavimui: vitaminų A, E, C ir D , riebalų, baltymų, mikroelementų įsisavinimui ir tolesniam perdirbimui. Veikiant saulės spinduliams organizme padidėja taip vadinamų „laimės hormonų“ gamyba. Tačiau ilgalaikis buvimas saulėje gali turėti neigiamą poveikį mūsų odai.
Dėl saulės spindulių greičiau senėja oda
Saulės spinduliai – pagrindinis ankstyvo odos senėjimo kaltininkas. Pastovus UV spindulių perdozavimas prieš laiką sendina odą. Veikiant UV spinduliuotės oda praranda elastingumą, tampa plona ir raukšlėta. Šiais laikais daugelis mėgaujasi saule šiltuosiuose kraštuose net neįtardami, kokią žalą daro savo grožiui ir sveikatai. Vienos atostogos, praleistos saulėje be tinkamos UV apsaugos, gali odą pasendinti kelerias metais. Dar didesnė UV spindulių žala odai padaroma kai deginamasi keletą kartų per metus, arba įdegis palaikomas soliariumuose.
Kas yra fotosenėjimas?
Šiandien fotosenėjimas yra vienas dažniausiai kosmetologų vartojamų terminų ir reiškia priešlaikinį odos senėjimą, kurį sukelia kenksmingas saulės UV spindulių poveikis. Fotosenėjimą reikėtų skirti nuo natūralaus odos senėjimo.
Odos fotosenėjimą lemia ultravioletinio spektro (UVA, UVB, UVC) saulės spinduliai. UV spinduliuotė paprastai skirstoma į 3 diapazonus: UVC (100–280 nm), UVB (280–320 nm) bei UVA (320–400 nm). Patys pavojingiausi yra UVC, tačiau laimei ozono sluoksnis kol kas sulaiko beveik visą šį spinduliavimą. Antroje vietoje yra UVA spinduliai, nes jie prasiskverbia į gilesnius (iki 1 cm) odos sluoksnius, būtent dėl jų vystosi vėžinės odos ligos, skatinamas odos senėjimas. Ne tokie skvarbūs iš visų yra UVB spinduliai, jie veikia tik odos paviršių (1-2mm), tačiau būtent jie sukelia odos nudegimus.
Vis dėlto tiesioginių UV spindulių poveikis nėra toks baisus – gerokai pavojingesni laisvieji radikalai – tai labai nestabilios toksinės reaktyvaus deguonies molekulės., kurių susidaro veikiant UV spinduliams. Būtent jie turi daugiausia įtakos odos senėjimui. Žmogaus organizmas nuolat gamina laisvuosius radikalus, bet sugeba juos pašalinti per antioksidacinius apsauginius mechanizmus. Kai kurie laisvieji radikalai organizmui yra naudingi (pvz., superoksido radikalą gamina limfocitai, fibroblastai, o jų funkcija yra sunaikinti svetimą medžiagą ar organizmą, pvz., bakterijas, virusus), jei jų susidarymo greitis yra normalus. Bet kai jų kiekis viršija antioksidacinės apsaugos galimybes, laisvieji radikalai gali sukelti taip vadinamą „oksidacinį stresą“, dėl ko žmogaus odą ir patyrią saulės spinduliuotės sukeltos žalos.
Kaip apsisaugoti nuo UV spindulių?
Geriausia apsauga nuo saulės spinduliuotės – specialių SPF kremų naudojimas. Apsaugos nuo saulės faktorius SPF – tai skaičiais išreikštas saulės filtras, kuris pratęsia būvimo saulėje laiką, nufiltruodamas dalį mus pasiekiančių UVB spindulių. Natūralu, kad kuo mažiau UVB spindulių pasiekia mūsų odą, tuo lėčiau mes įdegame.
Kiekvieno žmogaus oda, priklausomai nuo jos tipo, įdega per skirtingą laiko tarpą, pvz. šviesiaodžiai, būdami saulėje ir nenaudodami jokių apsauginių priemonių, parausta vidutiniškai per 10 minučių. Pasitepus priemone, kurios SPF15, to paties baltaodžio oda parausta ne per 10, o per 10×15 minučių, t.y. per 15 kartų ilgesnį laiko tarpą – 150 minučių. Mažiau jautrios odos savininkas, kurio oda parausta (įdega) per ilgesnį laiko tarpą nei 10 minučių, naudodamas tą pačią priemonę, turinčią SPF15, bus saugus saulėje dar ilgesnį laiko tarpą.
Reiktų atsiminti, kad nei viena SPF priemonė nesulaiko 100% UVB spindulių. Galima palyginti skirtingų SPF pralaidumą UVB spinduliams:
SPF 2 sulaiko iki 50% UVB spindulių:
- SPF 10 – 90%
- SPF 15 – 93%
- SPF 20 – 95%
- SPF 30 – 96.7%
- SPF 60 – 98.3%